VDU teatre svečiuosis menininkai iš Prancūzijos „PLATONIŲ PUOTA“

Spalio pabaigoje aštuonios skirtingų meno sričių kūrėjos iš Prancūzijos Kaune ir Vilniuje parodys provokuojantį performansą „Plantonių puota“ (La Banquette des Platonnes), kuriame viena iš septynių originalių Platono „Puotos“ kalbų yra perrašyta feministiniu rakursu. Reginys turėtų sudominti filosofijos studentus, lyčių studijų tyrėjus, frankofonus.

„Platonių puotoje“ pagrindinis patiekalas yra filosofės Faidros galva (mecosopranas Marianne Seleskovitch). Patarnaujančios platonės, kaip septyni į Platono Puotą pakviesti svečiai, apsisiautusios milžiniška tunika-staltiese, atlieka keistus ritualus. Tarsi nepaklusnios klausytojos, bet kartu ir Faidros suokalbininkės, jos tai džiaugsmingai, tai su panieka rezga sąmokslą prieš vyriškąją meilės koncepciją.

la-banquette-des-platonnes-4-credit-eric-merour

Daugelis performansus kuriančių feminisčių scenoje eksponuoja savo kūnus, taip leisdamos juos iš naujo užvaldyti. Priešingai joms, Platonių Faidra lyg senovės žynė imituoja patriarchalinius stereotipus, juos užkeikdama ir taip atimdama visą jų galią. Balta staltiesė, simbolizuojanti politinius ryšius, ir ant stalo sukrautas skurdus maistas ironiškai apibendrina Platono originaliąją patriarchalinę puotą, kenksmingą virškinimui…

„…beprasmių diskusijų įkaitintame lietuviškame ore šios meno vaišės būtų tikra puota tiems, kurie sugeba atpažinti stereotipinius vaidmenis ir pripažinti, kad moteris, anot Platonių, „jau nebėra tyla“. Neringa Mikalauskienė „La Banquet(te) des Platonnes“: perrašymai“ „Literatūra ir menas“, 2013 m.

Dramą, burleską ir poeziją apjungianti „Platonių puota“ primena gyvuosius ir garsinius paveikslus, kuriuos žaismingai kuria įvairiapusės asmenybės:

Nicole Miquel – fotografė, kurios kūrybos temos siejasi su atmintimi, žyme, antspaudu. Nicole dėka gimė daugelis feministinių meno projektų Prancūzijoje.
Kristina Mitalaitė – vėlyvosios antikos ir ankstyvųjų viduramžių filosofijos ir teologijos istorikė bei atvaizdo sampratos specialistė. Nuo 2009 dalyvauja performansuose bei jų koncepcijų kūrime.
Narine Karslyan – Rytų krikščionių religijų istorikė bei apokrifinių šaltinių, parašytų pirmaisiais krikščionybės amžiais, specialistė. Tyrinėja ritualą kaip pirmąją performanso formą. Nuo 2009 dalyvauja feministinėje veikloje ir įvairiuose performansuose.
Marianne Seleskovitch – mecosopranas, kurios repertuaras aprėpia klasikinę ir avangardinę muziką.
Maud Thomazeau – dainininkė (sopranas), stilistė modeliuotoja, keistų ir neįprastų objektų kūrėja, performansų dalyvė.
Aude Arago – šiuolaikinio šokio kūrėja, apdovanota Nicos nacionalinės konservatorijos pirmuoju prizu. Yra įvaldžiusi cirko techniką, flamenco, kathakali bei bharata natyam šokių stilius.
Valérie Thomas – įvairialypė menininkė, jo kūryba vystosi tarp teatro, performanso ir happening‘ų.
Marion Abeille – tarpdisciplininė menininkė, kuria originalias scenografijas Paryžiaus teatrų spektakliams ir parodoms.

Performansas vyks prancūzų kalba su lietuviškais titrais.

„Platonių puota“ – „Le(a) Banquet(te) des Platonnes“

platoniu-puota-foto-2
Spalio 21 d. 19 val. VDU teatre, S. Daukanto g. 27, Kaunas

Bilietus platina TIKETA
Organizatorius: VšĮ „KITI KRANTAI“

Foto: R. Ščerbauskas

Ivano Vyrypajevo „DreamWorks“ – mažiau teatro, daugiau intymumo

Saplio 13 ir 18 d., 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre (Kęstučio g. 74a) bus rodomas bendras kamerinio teatro ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teatro spektaklis – režisieriaus Agniaus Jankevičiaus „DreamWorks“ pagal rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo to paties pavadinimo pjesę.

„Niekas nesibaigia nei gerai, nei blogai. Geriausių budistinių istorijų esmė – palikti galimybę istoriją pakeisti nuo bet kurios jos vietos. Šių istorijų personažų sprendimai ir elgesys laikomi labiau atsitiktinumais ar atsitikimais, bet tik ne likimu. Nėra nei pradžios, nei pabaigos. Gyvenimas – tai iliuzijų darbas, kuris niekada nesibaigia.

Taip savo istorijas pasakoja ir rusų dramaturgas Ivanas Vyrypajevas, o jam antrina režisierius Agnius Jankevičius, katalikiškai įtampai čaižiai primindamas: „Chill! Nusiramink!“. „I. Vyrypajevo personažai daro ne ką kita, kaip ieško, nuo kurios vietos galėtų pradėti iš naujo, kad galėtų pradėti nuo pradžių. Jie grįžta į pirmą susitikimą, į gimimą, kad susikurtų sau dar vieną šansą“, – sako režisierius. Buitinės situacijos, draugų pokštai, šioks toks kriminalas – toks paviršutiniškas veiksmas lydi pagrindinio personažo pokalbį su mirusia žmona.

remis-scerbauskasfoto1701

Anot I. Vyrypajevo, „DreamWorks“ – tai tiesiog meilės istorija. A. Jankevičiui atrodo, kad autoriui labiau rūpi įpratinti žmones prie minties, kad visiškai nebesvarbu, kas jau yra įvykę – svarbu tik tai, kaip tu norėtum pratęsti savo istoriją ir nuo kurios vietos. Nėra fatališkų klaidų, kažkieno kaltės ar likimo. Gyvenimo nelaimės, protą aptemdantis pyktis ar kvailas elgesys čia tampa šansu pažiūrėti į viską kitaip.

A. Jankevičius tikina, jog I. Vyrypajevo tekstai turi sceninį paradoksą. „Jo kalbos stilius – baisiai matematiškas. Kaip pranešimas simpoziume, kaip matematinio dėsnio deklaracija. Aktoriams dirbant su jo tekstais sunkiausia užduotis – neimti pranešinėti, nevaidinti, o pasakoti“.

Režisieriui norisi sukurti situaciją, kurioje būtų mažiau teatro, o daugiau pasakotojo ir klausytojo intymumo – kurioje tereikėtų klausytis istorijų. Keturi aktoriai – Aleksandras Kleinas, Lena Orlova, Goda Piktytė ir Marcelė Zikaraitė – pasakoja istoriją, kuri primena pasikartojantį sapną. Jis niekada nesibaigs, kol kiekvienas sukursime savą istorijos tęsinį. Sceninė koncepcija (dešimt personažų ir keturi aktoriai), scenografija ir režisūra – Agniaus Jankevičiaus. Kostiumus parinko Diana Kuzmickaitė. Pjesę į lietuvių kalbą vertė Rolandas Rastauskas.

Spektaklį remia Lietuvos kultūros taryba. Prodiuseris – teatras „Mens publica“. Koprodiuseriai – VDU teatras ir Kauno miesto kamerinis teatras. Rėmėjai: spaudos namai KOPA, „IQ The Economist“, „Intelligent Life“, UPS. VDU teatro rėmėjas – kavinė „Kultūra!“.

Apie Ivaną Vyrypajevą

Ivanas Vyrypajevas (g. 1974) – rusų dramaturgas, kino ir teatro režisierius, scenaristas, vienas įdomiausių šiuolaikinio rusų teatro kūrėjų.

1995 m. baigė Irkutsko teatro mokyklą, dirbo aktoriumi Magadane ir Kamčatkoje. 1998 m. Irkutske įkūrė savo pirmąją teatro studiją „Žaidimo erdvė“. 1999–2001 m. Irkutsko studentus mokė aktorinio meistriškumo. 2006–2007 m. dirbo meno direktoriumi teatre „Praktika“.

I. Vyrypajevas – kūrybinių projektų agentūros „Judėjimas DEGUONIS“ įkūrėjas. Agentūra siekia atrasti naujus talentus, remia jaunus teatro kūrėjus. 2003 m. pasirodęs debiutinis I. Vyrypajevo spektaklis „Deguonis“ tapo naujojo rusų teatro vizitine kortele. Per pastaruosius metus I. Vyrypajevas įsitvirtino ne tik šiuolaikiniame rusų teatre, bet ir kine.

2012 m. rudenį Ivanas Vyrypajevas Tarptautiniame Romos kino festivalyje pristatė savo filmą „Šokis Delhi“. Filmo scenarijų autorius perrašė ir į teatrui skirtą pjesę, kurią Lietuvoje 2014 m. pirmasis pastatė VDU teatras (iš rusų kalbos specialiu užsakymu VDU teatrui vertė Rolandas Rastauskas).