Vytauto Didžioji universiteto teatras (VDU), bendradarbiaudamas su teatru „Mens publica“, tęsia iškiliausios šiuolaikinės prancūzų dramaturgės Yasmina Reza kūrybos pristatymą Lietuvos žiūrovams.

Y. Reza nepasižymi produktyvumu, bet pastarojo dešimtmečio laikotarpiu jos pjesės pelnė daugumą iškiliausių teatrinių apdovanojimų Europoje ir JAV. Pjesė „Art“ pastatyta „Comedie des Champs Elysees“ Paryžiuje (1994 m.), „Windham‘s Theatre“ Londone (1996 m.), „Royal Theatre“ Niujorke (1999 m.). Pjesė “L’Homme du hazard” – “Theatre Hebertot” Paryžiuje (1996 m.), „Royal Shakespeare Company“ Londone (1998 m.), „Promenade Teatre“ Niujorke (2000 m.). Pjesė “Trois versions de la vie” – „Theatre Antoine“ Paryžiuje (2000 m.), „Burgtheater“ Vienoje, (2000 m.), „Royal National Teatre“ Londone (2000 m.).

2010 m. vasario mėn. įvyko spektaklio „Atsitiktinis žmogus“ (rež. J. Vaitkus) premjera. Spektaklis rodomas daugelyje Lietuvos miestų, sulaukė itin palankaus žiūrovų ir teatro kritikų vertinimo, taip pat tapo 2010 m. Lietuvos kamerinių teatrų festivalio laureatu. Už vaidmenis spektaklyje aktoriai Goda Piktytė ir Arvydas Dapšys 2011 m. buvo nominuoti „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams geriausių pagrindinių moters ir vyro vaidmenų atlikėjų kategorijose.

Pati dramaturgė savo kūrybą apibūdina kaip tam tikrą tragedijos ir komedijos sintezę, taip siekdama apibrėžti visiškai naują, šiuolaikinės visuomenės iššūkius atspindintį žanrą.

Pjesė „Trys gyvenimo versijos“ prasideda sūnaus migdymo scena. Įprastą šeimos vakaro rutiną pertraukia netikėtas beldimas į duris. Tai draugų pora, atvykusi vakarieniauti diena anksčiau, nei buvo laukiami šeimininkų. Elegantiškai besirutuliojančių vakarėlio įvykių fone autorė negailestingai ir tuo pat metu subtiliai juokaudama braunasi į šiandieninio žmogaus kruopščiai saugomą privačią intymiausių jausmų ir lūkesčių erdvę.

„Yasmina Reza dramaturgija – tai lengvas intelektualus teatras. Ji į teatrą sugražino ištisą kartą žmonių, kuriems rimtos dramos atrodė per ilgos ir dažnai nuobodžios, o lengvos komedijos – per banalios, kad užimtų jų brangų laiką.“ (Sheridan Morley, „The Spectator“).