Artūras Areima: „Žmogus įdomus tiek, kiek jis nepaslėptas po padorumo kauke, kiek jis gali būti beodis. Ne anatomiškai nuogas, o nuogas pries save patį. Įdomu tai, ką jis slepia net nuo dievo.”

Susmegimo į fotelį šiame spektaklyje tikėtis neverta. Specialiai neišbaigti režisūriniai sprendimai aktorius stato tiesiog ant ausų – kiekvieną spektaklį jie patys nežino, kuo baigsis viena ar kita scena. Todėl mėgautis teatru čia dvigubai smagiau. Kūryba vyksta žiūrovų akivaizdoje.

„Intymumas” sukurtas pagal prancūzų mąstytojo Jeano-Paulo Sartre’o noveles iš 1936 m. rinkinio „Siena”. Artūras Areima scenoje tekstiliškai supynė „Herostrato” ir „Intymumo” temas ir netgi siužetus.

Intymus prisirišimas, moters ir vyro galios teritorijų susidūrimai, socialinė potencija ir impotencija – temos, kuriomis bendraujama šiame Artūro Areimos režisuotame susitikime su žiūrovais.

Spektaklio dėlionės pamatas – intymių pojūčių spektras, kuris formuoja ne tik šiuolaikinius socialinius vaidmenis, bet ir pasaulėžiūrą. Būties filosofija režisieriaus-scenografo sumanyme tiesiogine prasme guli mūsų sovietinėje buitinėje praeityje: iš vaikystės menamuose beskoniuose balduose, „Minsko” šaldytuve, kineskopiniame televizoriuje… Tame rekvizite, kurio apsuptyje formavosi mūsų kartos intymumas…