Performatyvus koliažas FONTANAS

Gruodžio 8 d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno menininkų namai kviečia į kolektyvinį performatyvų modernizmo koliažą FONTANAS (Kauno ar Duchamp?). Koliažas susideda iš gyvų performansų ir instaliacijų, skulptūrų. Įėjimas nemokamas!

Iniciatorės – buvusios ir esamos VDU vaidybos programos studentės ir jų kolegės: Ingrida Čepanonytė, Gintautė Teresė Juciūtė, Justina Mitkutė, Ieva Savickaitė, Urtė Šimkonytė, Eimantė Urmonaitė, Laura Vagrytė, Milda Vyšniauskaitė.

Renginys Facebook socialiniame tinkle.

15203309_1487776497902393_8467832125431766279_n

Meninio proceso tikslas – atsigręžti į modernizmo filosofiją per konkrečius pavyzdžius.Koks gali būti menas po modernizmo? Ar tai buvo svarbu? Post post post kiek dar? Ar tai kažką reiškia? Ar yra prasmė sudėlioti laiko atskirtis ir universaliai jas pritaikyti skirtingoms kultūroms? Jei taip, ar tai reiškia, kad Lietuvoje dar nėra modernizmo, nes davatkos – paskutiniai religiniai fanatikai ir tėvai, kurie mėto į šulinį vaikus, tikrai neskaitė Nietzsche? Ką tai reiškia – būti moderniu menininku? Ką tai reiškia – būti post-moderniu menininku? Kokiomis temomis mes galime kalbėti nieko naujo nekurdami, naudodami tuščias formas? Kas apsprendžia, kokiu turiniu užsipildo tuščios formos? Ar Dievas turi atgimti mūsų viduje kaip kažkas, už ką nieko daugiau negali būti pamąstyta? Statyk Katedrą savyje? Kas atmerks akis? Ar menininkas reikalingas visuomenei jeigu užbėga jai už akių? Koks tokiu atveju yra pasirinkimas? Ar kuriame meną išrinktiesiems? Ar meną kuria išrinktieji? Kas išrinko tuos, kurie muziejuose?

Atgaminant žinomų modernizmo menininkų kasdienybę ir kūrybos procesą, įkūnyjant tai savais kūnais – klausiame, ar tai mitas, ar realybė? Kokiu laipsniu mes galime suprasti menininko gyvenimą? Ar jo kūrybos filosofija visada yra ir jo gyvenimo filosofija? Kur prasideda/baigiasi modernizmas ir kur mes esame dabar?

VDU teatre svečiuosis menininkai iš Prancūzijos „PLATONIŲ PUOTA“

Spalio pabaigoje aštuonios skirtingų meno sričių kūrėjos iš Prancūzijos Kaune ir Vilniuje parodys provokuojantį performansą „Plantonių puota“ (La Banquette des Platonnes), kuriame viena iš septynių originalių Platono „Puotos“ kalbų yra perrašyta feministiniu rakursu. Reginys turėtų sudominti filosofijos studentus, lyčių studijų tyrėjus, frankofonus.

„Platonių puotoje“ pagrindinis patiekalas yra filosofės Faidros galva (mecosopranas Marianne Seleskovitch). Patarnaujančios platonės, kaip septyni į Platono Puotą pakviesti svečiai, apsisiautusios milžiniška tunika-staltiese, atlieka keistus ritualus. Tarsi nepaklusnios klausytojos, bet kartu ir Faidros suokalbininkės, jos tai džiaugsmingai, tai su panieka rezga sąmokslą prieš vyriškąją meilės koncepciją.

la-banquette-des-platonnes-4-credit-eric-merour

Daugelis performansus kuriančių feminisčių scenoje eksponuoja savo kūnus, taip leisdamos juos iš naujo užvaldyti. Priešingai joms, Platonių Faidra lyg senovės žynė imituoja patriarchalinius stereotipus, juos užkeikdama ir taip atimdama visą jų galią. Balta staltiesė, simbolizuojanti politinius ryšius, ir ant stalo sukrautas skurdus maistas ironiškai apibendrina Platono originaliąją patriarchalinę puotą, kenksmingą virškinimui…

„…beprasmių diskusijų įkaitintame lietuviškame ore šios meno vaišės būtų tikra puota tiems, kurie sugeba atpažinti stereotipinius vaidmenis ir pripažinti, kad moteris, anot Platonių, „jau nebėra tyla“. Neringa Mikalauskienė „La Banquet(te) des Platonnes“: perrašymai“ „Literatūra ir menas“, 2013 m.

Dramą, burleską ir poeziją apjungianti „Platonių puota“ primena gyvuosius ir garsinius paveikslus, kuriuos žaismingai kuria įvairiapusės asmenybės:

Nicole Miquel – fotografė, kurios kūrybos temos siejasi su atmintimi, žyme, antspaudu. Nicole dėka gimė daugelis feministinių meno projektų Prancūzijoje.
Kristina Mitalaitė – vėlyvosios antikos ir ankstyvųjų viduramžių filosofijos ir teologijos istorikė bei atvaizdo sampratos specialistė. Nuo 2009 dalyvauja performansuose bei jų koncepcijų kūrime.
Narine Karslyan – Rytų krikščionių religijų istorikė bei apokrifinių šaltinių, parašytų pirmaisiais krikščionybės amžiais, specialistė. Tyrinėja ritualą kaip pirmąją performanso formą. Nuo 2009 dalyvauja feministinėje veikloje ir įvairiuose performansuose.
Marianne Seleskovitch – mecosopranas, kurios repertuaras aprėpia klasikinę ir avangardinę muziką.
Maud Thomazeau – dainininkė (sopranas), stilistė modeliuotoja, keistų ir neįprastų objektų kūrėja, performansų dalyvė.
Aude Arago – šiuolaikinio šokio kūrėja, apdovanota Nicos nacionalinės konservatorijos pirmuoju prizu. Yra įvaldžiusi cirko techniką, flamenco, kathakali bei bharata natyam šokių stilius.
Valérie Thomas – įvairialypė menininkė, jo kūryba vystosi tarp teatro, performanso ir happening‘ų.
Marion Abeille – tarpdisciplininė menininkė, kuria originalias scenografijas Paryžiaus teatrų spektakliams ir parodoms.

Performansas vyks prancūzų kalba su lietuviškais titrais.

„Platonių puota“ – „Le(a) Banquet(te) des Platonnes“

platoniu-puota-foto-2
Spalio 21 d. 19 val. VDU teatre, S. Daukanto g. 27, Kaunas

Bilietus platina TIKETA
Organizatorius: VšĮ „KITI KRANTAI“

Foto: R. Ščerbauskas

Ivano Vyrypajevo „DreamWorks“ – mažiau teatro, daugiau intymumo

Saplio 13 ir 18 d., 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre (Kęstučio g. 74a) bus rodomas bendras kamerinio teatro ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teatro spektaklis – režisieriaus Agniaus Jankevičiaus „DreamWorks“ pagal rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo to paties pavadinimo pjesę.

„Niekas nesibaigia nei gerai, nei blogai. Geriausių budistinių istorijų esmė – palikti galimybę istoriją pakeisti nuo bet kurios jos vietos. Šių istorijų personažų sprendimai ir elgesys laikomi labiau atsitiktinumais ar atsitikimais, bet tik ne likimu. Nėra nei pradžios, nei pabaigos. Gyvenimas – tai iliuzijų darbas, kuris niekada nesibaigia.

Taip savo istorijas pasakoja ir rusų dramaturgas Ivanas Vyrypajevas, o jam antrina režisierius Agnius Jankevičius, katalikiškai įtampai čaižiai primindamas: „Chill! Nusiramink!“. „I. Vyrypajevo personažai daro ne ką kita, kaip ieško, nuo kurios vietos galėtų pradėti iš naujo, kad galėtų pradėti nuo pradžių. Jie grįžta į pirmą susitikimą, į gimimą, kad susikurtų sau dar vieną šansą“, – sako režisierius. Buitinės situacijos, draugų pokštai, šioks toks kriminalas – toks paviršutiniškas veiksmas lydi pagrindinio personažo pokalbį su mirusia žmona.

remis-scerbauskasfoto1701

Anot I. Vyrypajevo, „DreamWorks“ – tai tiesiog meilės istorija. A. Jankevičiui atrodo, kad autoriui labiau rūpi įpratinti žmones prie minties, kad visiškai nebesvarbu, kas jau yra įvykę – svarbu tik tai, kaip tu norėtum pratęsti savo istoriją ir nuo kurios vietos. Nėra fatališkų klaidų, kažkieno kaltės ar likimo. Gyvenimo nelaimės, protą aptemdantis pyktis ar kvailas elgesys čia tampa šansu pažiūrėti į viską kitaip.

A. Jankevičius tikina, jog I. Vyrypajevo tekstai turi sceninį paradoksą. „Jo kalbos stilius – baisiai matematiškas. Kaip pranešimas simpoziume, kaip matematinio dėsnio deklaracija. Aktoriams dirbant su jo tekstais sunkiausia užduotis – neimti pranešinėti, nevaidinti, o pasakoti“.

Režisieriui norisi sukurti situaciją, kurioje būtų mažiau teatro, o daugiau pasakotojo ir klausytojo intymumo – kurioje tereikėtų klausytis istorijų. Keturi aktoriai – Aleksandras Kleinas, Lena Orlova, Goda Piktytė ir Marcelė Zikaraitė – pasakoja istoriją, kuri primena pasikartojantį sapną. Jis niekada nesibaigs, kol kiekvienas sukursime savą istorijos tęsinį. Sceninė koncepcija (dešimt personažų ir keturi aktoriai), scenografija ir režisūra – Agniaus Jankevičiaus. Kostiumus parinko Diana Kuzmickaitė. Pjesę į lietuvių kalbą vertė Rolandas Rastauskas.

Spektaklį remia Lietuvos kultūros taryba. Prodiuseris – teatras „Mens publica“. Koprodiuseriai – VDU teatras ir Kauno miesto kamerinis teatras. Rėmėjai: spaudos namai KOPA, „IQ The Economist“, „Intelligent Life“, UPS. VDU teatro rėmėjas – kavinė „Kultūra!“.

Apie Ivaną Vyrypajevą

Ivanas Vyrypajevas (g. 1974) – rusų dramaturgas, kino ir teatro režisierius, scenaristas, vienas įdomiausių šiuolaikinio rusų teatro kūrėjų.

1995 m. baigė Irkutsko teatro mokyklą, dirbo aktoriumi Magadane ir Kamčatkoje. 1998 m. Irkutske įkūrė savo pirmąją teatro studiją „Žaidimo erdvė“. 1999–2001 m. Irkutsko studentus mokė aktorinio meistriškumo. 2006–2007 m. dirbo meno direktoriumi teatre „Praktika“.

I. Vyrypajevas – kūrybinių projektų agentūros „Judėjimas DEGUONIS“ įkūrėjas. Agentūra siekia atrasti naujus talentus, remia jaunus teatro kūrėjus. 2003 m. pasirodęs debiutinis I. Vyrypajevo spektaklis „Deguonis“ tapo naujojo rusų teatro vizitine kortele. Per pastaruosius metus I. Vyrypajevas įsitvirtino ne tik šiuolaikiniame rusų teatre, bet ir kine.

2012 m. rudenį Ivanas Vyrypajevas Tarptautiniame Romos kino festivalyje pristatė savo filmą „Šokis Delhi“. Filmo scenarijų autorius perrašė ir į teatrui skirtą pjesę, kurią Lietuvoje 2014 m. pirmasis pastatė VDU teatras (iš rusų kalbos specialiu užsakymu VDU teatrui vertė Rolandas Rastauskas).

DEMOTYVACIJA DARBO RINKOJE: 25 PRIEŽASTYS

Prancūziškai komišką požiūrį į darbo santykius rugsėjo 22 ir 23 dienomis Klaipėdos Kultūros fabrike pristato Vytauto Didžiojo universiteto teatras. Plastinio meno atstovo Julieno Prévieux (Prevjo), režisieriaus Vincento Thomasseto ir kompozitoriaus Pierre‘o Boscherono spektaklio „Nemotyvaciniai laiškai“ premjera subtiliai juokiasi iš darbdavio ir darbo ieškančiojo santykių ir bendravimo normų.

J.Prévieux‘o septynerius metus rašė laiškus darbdaviams, atsiliepdamas į jų darbo skelbimus. Šio plastinio meno atstovo meninio-socialinio tyrimo „Lettres de non motivation“ (pažod. vert. – „Nemotyvaciniai laiškai“, kurtas 2000–2007 m.) esmė – galios pusiausvyros revizija tarp darbdavių ir tų, kurie ieško darbo. Bedarbystė iš vienos pusės ir viršvalandžiai – iš kitos, trišaliai ginčai dėl naujo darbo kodekso niuansų, patarimai, kaip įsidarbinti ir rašyti motyvacinį laišką – aktualijos, tapusios mūsų kasdienybe. J.Prévieux‘o sukurti personažai nemotyvaciniuose laiškuose argumentuotai dėsto, kodėl nenori ar negali imtis pasiūlymo. Ir dažniausiai gauna atsakymus, kaip įprastinio mandagumo protokolo užbaigimą. Tuo tarpu režisierius V.Thomasset kartu su aktoriais rado būdą pateikti dar ir teatrinį komentarą kiekvienai, jau ir taip juokingai situacijai.

Vienžanris, draminis teatras bejėgis atskleisti visą emocinį spektrą, kurį formuoja įsidarbinimo problematika. Tuo tarpu prancūzų menininkai, pasitelkdami tarpdisciplinines meno galimybes, sukūrė metodą, kaip revizuoti šiuolaikinius darbo santykius literatūrinėmis, teatrinėmis ir muzikinėmis priemonėmis. Daugiasluoksnė sceninė dramaturgija šiame spektaklyje vienu metu yra ir sudėtinga, ir sukuria lengvos struktūros įspūdį.

„Nemotyvaciniuose laiškuose“ darbo rinkos svarstyklės nejučia pasvyra į darbo ieškančiojo pusę. Ir tik fantazijos reikalas, kokių priežasčių demotyvacijai atras kiekvienas J.Prévieux‘o personažas, argumentuotai ir įmantriai atmesdamas darbdavių pasiūlymus. Kiekvienas žmogus, kuris ieško ar kada nors ieškojo darbo, šiuose laiškuose atpažins save. Abu autoriai – J. Prévieux ir V. Thomasset – išlaikydami temos rimtumą, meistriškai žaidžia meninėmis formomis, publikai sukeldami juoką iki ašarų.

Foto Donatas Stankevičius

Foto Donatas Stankevičius

Rugsėjo 22 ir 23 d. 19 val.
Klaipėdos Kultūros fabrikas, Bangų g. 5a
NEMOTYVACINIAI LAIŠKAI / LETTRES DE NON MOTIVATION
Trukmė – 1 val.
Bilietai – 12 Eur
Bilietus platina TIKETA, taip pat renginio kasa 1 val. prieš spektaklį.
———————
Koncepcija ir režisūra – Vincent Thomasset
Tekstas – Julien Prévieux
Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė
Režisieriaus asistentė – Austė Zdančiūtė
Atlikėjai / aktoriai: Laima Akstinaitė, Goda Piktytė, Vilma Pitrinaitė / Monika Poderytė, Linas Tuleikis, Petras Venslovas
Garso dizainas – Pierre Boscheron
Muzika – Pierre Boscheron, Vincent Thomasset
Kostiumus parinko Diana Kuzmickaitė
Scenos technikos direktorius – Vincent Loubière
———————
Prodiuseris – Teatras MENS PUBLICA
Koprodiuseris – VDU teatras
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai: Spaustuvė KOPA / IQ The Economist / Intelligent Life / UPS / Kavinė KULTŪRA!

VDU vaidybos programos studentai Žaliakalnio turgaus teatro festivalyje

Po 80 metų pertraukos, šių metų rugsėjo 10 d., į Žaliakalnio turgų sugrįžta teatras. Tik vieną dieną, Žaliakalnio turgaus teatro festivalio metu, aktoriai, šokėjai, cirko artistai ir akrobatai, turgaus lankytojams ir žiūrovams padedant, sieks atgaivinti Lietuvoje turgaus teatro formą, kurios esmė – improvizacija, žaidimas, bendravimas ir kūrybos džiaugsmas.

Rytinė festivalio programos dalis (9.00 – 13.00 val.) skirta interaktyvioms akcijoms. Turguje svečiuosis Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno miesto kamerinis teatras, šokio teatras „AURA“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Mimų teatras, Šakių cirkas. Nevalia praleisti tarptautinės cirko trupės iš Prancūzijos „El Nucleo“ spektaklio „Be sustojimo“. Ir visa tai tik už plačią šypseną!

NAvakasNurimus turgaus šurmuliui, 12.30 val. „Knygos teatras“ pakvies pabūti su knyga. „Knygos teatras“, kuris inicijuoja mažųjų formų (skaitovinius) spektaklius, šį kartą siūlo pabūti su Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Navako naujojo romano „Vyno kopija” herojais.

Teatras vaidinimams renkasi netradicines, autentiškas erdves, kurios atspindi pasirinktos literatūros laikmečio dvasią, taip pat skatina lietuvių rašytojų „miesto“ literatūros inscenizavimą. O kas tam labiau tinka, jeigu ne turgaus aikštė ir kauniečio rašytojo romanas apie Kauną? Juk pagrindinis knygos personažas, pasak rašytojos Giedros Radvilavičiūtės, „klajojantis – vienu metu dabar ir atmintyje – po miesto alėją, nereprezentacines kavines, Muzikinį teatrą, užkaborines erdves“, neaplenkiantis Žaliakalnio turgaus, kuriame ir vyksta teatro festivalis.

„Vynas neturi kopijų, tik nuodijančius falsifikatus, jų pavyzdžių pilnos knygotekos. Kęstutis Navakas falsifikato pagaminti nepajėgus. Taigi, svaiginkitės, kol pajusite „nežinia ko alsavimą į mentis“. Tip po mažą gurkšnį, dideliu galite užspringti“. / R.Radvilavičiūtė/

„Knygos teatras“ kviečia čia ir dabar mėgautis ne tik gera literatūra, bet ir iš naujo pamatyti Kauną autoriaus akimis.

 

Literatūrinio skaitymo režisierė – Redita Dominaitytė, romaną skaitys Vytauto Didžiojo Universiteto Vaidybos programos pirmo kurso studentai: Emilija Dedelaitė, Dominykas Vaitiekūnas, Rugilė Tamošauskaitė, Irena Sikorskytė, Miglė Navasaitytė, Rokas Trinskis, Mindaugas Gargasas, Rolandas Bugys, Gintarė Guntytė, Arvydas Šaučiūnas, Gintarė Pociūtė, Viktorija Kajokaitė, Skaistė Grašytė.

Pasirodymas nemokamas. Renginys Facebook tinkle.

VDU vaidybos studentai festivalyje „Išeities taškas“

Festivalis „Išeities taškas“ – tai pirmasis šiuo metu Kauno miesto kamerinio teatro kuriamos tyrimų programos „Kaitos platforma“ projektas. Programa bus skirta teatriniams tyrimams ir sieks apjungti menininkus, ieškančius praktiškiausių teatrinės komunikacijos metodų bei aktualiausio šios komunikacijos turinio.

Pagrindinė šiųmetinio festivalio tema – istorija, kaip čia ir dabar kuriamas pasakojimas. Kartu su žiūrovais bandysime išsiaiškinti, kuo skiriasi pasaka nuo sapno, ką mums reiškia laiminga istorijos pabaiga ir ką pasakojimui suteikia teatras.

Festivalio programoje VDU vaidybos studentai pristatys 1-ąją ruošiamo spektaklio „Instrukcija” dalį „Pasaulio sutvėrimas“ (rež. Eimantė Urmonaitė), Rugsėjo 7 d. 19 val., Kauno miesto kameriniame teatre.

Daugiau informacijos apie festivalį paspaudus šią nuorodą.

„VDU vasaros mokykla 2016“ dalyviai svečiavosi VDU teatre

2016 m. birželio 13 d. startavo ‪„VDU vasaros mokykla 2016“, kurios metu Lietuvos moksleiviai kviečiami vasarą pasitikti drauge ir turiningai praleisti laiką. Jos metu suteikiama galimybė susipažinti su naujais žmonėmis bei patirti daug įdomių akimirkų.

Pirmąją dieną moksleiviai lankėsi VDU teatre ir dalyvavo renginyje „Menų labaratorija“, kurio metu išbandė save teatro scenoje.  Aktorystės dirbtuves pristatė VDU Teatro vadovė ir VDU Menų fakulteto Vaidybos studijų programos dėstytoja Goda Piktytė bei vaidybos programos studentai Vigita Rudytė ir Andrius Mockus.

Nuotraukos: Jonas Petronis

„VDU vasaros mokykla 2016“ skirta vyresniųjų klasių moksleiviams (10-12 kl.), kurie nori pagilinti žinias juos dominančiose srityse, atlikti įdomias praktines užduotis, naudingai praleisti laiką bei susirasti naujų draugų. Renginio tikslas – suteikti moksleiviams laisvą pasirinkimą ir galimybę domėtis tuo, kas labiausiai patinka ir iš šalies pažvelgti į būsimas studijas. Daugiau informacijos apie „VDU vasaros mokyklą 2016“ rasite paspaudę šią nuorodą.

 

Diplominis VDU vaidybos studentų darbas „MEDĖJA“

2016 m. birželio 6d. VDU teatre buvo pristatytas diplominis VDU vaidybos studentų darbas „MEDĖJA“

Režisierius – Artūras Areima
Spektaklio bendraautoriai – VDU menų fakulteto šiuolaikinių menų katedros vaidybos studentai

Vaidina: Milda Vyšniauskaitė, Mantas Tarasevičius, Marijus Mažūnas, Eimantė Urmonaitė, Erika Uktverytė, Ingrida Čepanonytė, Kristina Marija Kulinič, Milda Naudžiūnaitė, Aistis Lansbergas, Valerijus Kazlauskas, Giedrė Žaliauskaitė, Inga Sanakojevaitė, Edgaras Miliauskas

N – 16

Spektaklio/akto „Medėja” išeities taškas klasikinė Medėjos istorija, šiandieniniame pasaulyje kasdien pasirodanti laikraščių antraštėse bei kriminalinių televizijos naujienų reportažuose. Spektaklio/akto turinys gimsta kūrybinės laboratorijos su jaunaisiais akoriais metu. Aktoriai nagrinėja savo pačių ar artimųjų išgyventus smurto atvejus, apie kuriuos vengiama kalbėti ir gilintis viešojoje erdvėje. Spektaklio/akto „Medėja” kūrybinė grupė užduoda sau ir publikai „nepatogius” klausimus: iš kur tiek daug žiaurumo? Kaip žmoguje kyla noras naikinti? Kodėl jis žaloja kitą?

Klausimai į kurios bandysim atsakyti sau :

a) ar logiška atlikimą skirstyti į teatrinį ir kitokį?

b) kas vis dėlto laikytina vaidmeniu, kai nėra nei fikcinio, nei socialinio personažo (metaforine šio žodžio prasme)?

c) kokiu laipsniu vaidmens pobūdį nulemia stebėtojas / žiūrovas?

d) ar įmanoma sukurti viską apimančią teoriją, kuri sutaikytų skirtingus aspektus – vaizdavimą (presenting), imitavimą (imitating), atlikimą (playing), vaidybą (acting)?

 

Nuotraukos: VDU menų fakultetas

 

Vaidybos studentai dalyvavo Kauno IX forto programoje „MUZIEJŲ NAKTIS: mezzo forte“

2016 gegužės 21 d. Kauno IX forto muziejuje vyko MUZIEJŲ NAKTIS: mezzo forte*. Muziejuje vykusi muzikinė programa supažindino su forto istorija bei pristatė įvairių žanrų muziką. Renginys vyko dviejose ervėse – IX forte bei prie Okupacijų ekspozicijos pastato. Programos metu VDU vaidybos programos studentai atlikto teatralizuotus istorijos pasakojimus renginio lankytojams.

*mezzo forte [meco forte] ne per garsiai, vidutinio garsumo

Muziejų naktis 1 Muziejų naktis 3 Muziejų naktis 4Muziejų naktis 5

Valerijus Kazlauskas

Valerijui Kazlauskui skirtas jaunojo menininko prizas

Balandžio mėnesį Kaune vyko „LIETUVOS TEATRŲ PAVASARIS. KAUNAS 2016“.  Festivalis pristatė naujausius Lietuvos teatrų metų spektaklius, geriausius režisierių ir aktorių kūrybinius darbus. Festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“ rengiamas jau nuo 1977 m., kai jis buvo sumanytas kaip visų profesionalių Lietuvos teatrų gastrolių Kaune festivalis ir pavadintas „Vaidiname darbininkams“. Tradicija visiems teatrams pavasarį suvažiuoti į Kauną parodyti naujausius savo spektaklius gyva jau 38 metus. Šio festivalio dėka dauguma kauniečių turi galimybę gyvai susipažinti su Lietuvos teatro panorama ir patys skirti prizus aktualiausių, labiausiai publiką įkvepiančių ir jos lūkesčius atliepiančių spektaklių kūrėjams.

Festivalio pabaigoje buvo paskelbti 2016 metų festivalio 38-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ laureatai, tarp kurių – VDU vaidybos progarmos studentas.

Jaunojo menininko prizas skiriamas aktoriui Valerijui Kazlauskui už Nevykėlio vaidmenį Artūro Areimos teatro spektaklyje „Nevykėlis“. Prizą įsteigė Editos ir Fortūnato Gudišauskų šeima.

Festivalyje dalyvavo žiuri, Vytauto Didžiojo universiteto menų fakulteto teatrologijos katedros teatrologai: Vitalija Truskauskaitė (žiuri pirmininkė), Jurgita Staniškytė, Rūta Mažeikienė, Deimantė Dementavičiūtė Stankuvienė, Edgaras Klivis.