Patarimas 2015-iesiems: „Kas prieš karą pasiduokit“
Taip pavadintas trupės „Teatronas“ pusantrų metų vykdytas teatrinis tyrimas, kurio rezultatą – agresyvią komediją – sausio 9 ir 10 dienomis išvysime VDU teatre. Tyrimui vadovauja „Teatrono“ idėjinis lyderis – režisierius Gildas Aleksa, į savo komandą pasitelkęs trejetą VDU vaidybos studentų – Mildą Naudžiūnaitę, Valerijų Kazlauską, Džiugą Kunsmaną ir porą cirko artistų – Renidą Baltrušaitytę bei Gintautą Ulmį.
Spektaklio kūrybinis procesas prasidėjo nuo 2013-ųjų metų vasaros užduoties trupei – pasirinkti vieną Antrąjį pasaulinį karą išgyvenusį menininką, kurį norėtų suvaidinti, ir išnagrinėti jo biografiją. Vykdydami užduotį aktoriai suvokė, kad tai, kas vyko kone prieš šimtmetį, emociškai suvokiama ir jiems patiems. Vis dėlto prieita išvados, jog šis spektaklis turi būti ne apie bet kuriuo žmonijos laikotarpiu kentėti linkusius menininkus, bet apie mirti linkusius paprastus žmones. Aiškindamiesi giliau, supratome, kad iš esmės kultūra pasireiškia ne per ją kuriančius, bet per patiriančius žmones. Tai ir yra esminė antrojo pasaulinio karo ir šių laikų sąsaja.
Ar teko klausytis trap‘o muzikos? Ar žinote, kas yra Vine video ir kodėl jų kūrėjai teigia, jog visą reikalingą informaciją galima gauti per šešias sekundes, nes ilgiau žiūrovo dėmesį sutelkti sunku? Ar žinote, kad Nicki Minaj dainos „Anaconda“ klipą Youtube jau peržiūrėjo beveik keturi šimtai milijonų žmonių?
Nepriklausomai nuo to, kaip JŪS atsakėte į klausimus, visa, kas paminėta, jau seniai paplitę pasaulyje ir užkariavę paauglių bei jaunimo „širdis“. Su tuo auganti karta veikia pirmojoje šio „Teatrono“ sezono premjeroje „Kas prieš karą pasiduokit“. Kūrėjai žada, kad šioje agresyvioje komedijoje nepamatysite nieko tokio baisaus, ko nebūtų galima pamatyti internete, televizijoje ar paprasčiausiai išėjus į gatvę, o ten, žinia, bet kada galima pamatyti bet ką.
2014-ųjų pabaigoje žmonės pradėjo kalbėti apie karo Europoje grėsmę, o Teatrono nariai jungiasi prie tų, kurie teigia, kad karas vyksta jau seniai – informacinis karas, kurio dėka žmonės gali lieti savo agresiją kitokiomis formomis. Viskas plūsta tokiais mastais, kad nebelieka nieko kito, kaip tik pasiduoti prieš tokį karą, o tada gintis nuo to mąstymo, ironijos, originalumo pagalba.
Kaleidoskopiniu principu kaitaliodami mūsų dienas su 70-ies metų praetimi, nesiekiame atlikti muziejaus funkcijos ir karo įvykius pateikiame greičiau kaip simuliaciją, o ne buvusių įvykių parodą. Įspėjimas žiūrovams: publikai teks aktyviai bei pasyviai dalyvauti spektaklio procese. Bijoti nėra ko – spektaklis vis dėlto yra komedija. Spektakliui, kaip ir karui, kviečiame pasiduoti. Kitos išeities tiesiog nėra.
Rež. Gildas Aleksa
